20-ąjį jubiliejų atšventusi „BALTO print“ dalijasi sėkmės formule: „Kokybės siekis tapo mūsų DNR“

with No Comments

Viena didžiausių knygų gamintojų Baltijos šalyse, kiekvieną mėnesį pagaminanti daugiau nei 500 000 aukščiausios kokybės knygų garsioms Lietuvos ir užsienio leidykloms, kompanija „BALTO print“ spalio pabaigoje iškilmingai paminėjo ir smagiai atšventė 20-ąjį jubiliejų.

Menų fabrike „Loftas“ vykusioje šventėje, daugiametę patirtį turintys poligrafijos specialistai, naudojantys moderniausią ir inovatyviausią įrangą, garbingą sukaktį minėjo apsupti kompanijai svarbiausių žmonių – darbuotojų, leidėjų, partnerių ir draugų. „Džiugu, kad esame su tais, kuriems mums teko garbė spausdinti ir gaminti knygas, su tais, kurie šiandien yra su mumis, ar su tais, kurie nors truputį prisidėjo padedami mums tokiais, kokiais mes esame šiandien,“ – šventėje susirinkusiems svečiams dėkojo BATO print direkorius Artūras Karosas.

Jūsų dėmesiui – interviu su dvidešimtą gimtadienį atšventusios kompanijos įkūrėju ir vadovu A.Karosu. Apie spaustuvės pradžią pusrūsyje, sėkmės formulę ir įdomiausius projektus.

– Jeigu grįžtume mintimis atgal, galbūt galite pasakyti ką mąstėte kai pradėjote kurti šį verslą? Ar tikėjotės tokios sėkmės?

– Pradžia buvo kukli, vedama begalinės aistros kūrybai, bei kokybiškiems gaminiams. Prasidėjo nuo minties – aš galiu dirbti tai ką noriu, mėgstu ir tokią darbo vietą sukurti sau pačiam. Klientams pradėjome kurti logotipus, dizainą, firminį stilių, produktus, ir spausdinome įvairius gaminius savadarbėmis šilkografinėmis staklėmis. Tai nebuvo verslas, labiau puikus darbas, kuriame darėme tai, kas mums patiko ir teikė kasdienį džiaugsmą, bei ugdė mus sprendžiant iškylančius iššūkius.

Vėliau, ne tik kūrėme leidinių dizainą bei maketus, bet prižiūrėjome ir klientų leidinių spausdinimą. Nuolat susidurdami su leidinių gamybos iššūkiais ir požiūriu, klientų poreikiu mažinti gamybos proceso laiką, nusprendėme patys kurti ofsetinės spaudos gamybinę bazę – spaustuvę. Norėjosi kurti, tačiau ir spausdinti kokybiškiau, nei kitos tuo metu dirbusios spaustuvės.

Buvo tų, kurie sakė, kad traukinys jau nuvažiavo ir jau vėlu pradėti spaudos verslą. Ryžomės, suprasdami, kad reiks vytis nuvažiuojantį traukinį, ir kad mūsų laukia ilga distancija, kurią turėsime įveikti. Tuometinėms ofsetinės spaudos spaustuvėms, kurios turėjo pranašesnį techninį bei gamybinį potencialą, mes tiek techniniais pajėgumais, tiek žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais negalėjome prilygti. Mūsų laukė nelengvas iššūkis ir ateities siekis juos pavyti. Metai iš metų kryptingai judėjome vedami tikslo būti tarp geriausių, o pakeliui link tikslo, aukščiausios kokybės siekis tapo mūsų DNR. Laikui bėgant nedidelė kūrybiška aplinka išaugo į efektyvią ir gerai koordinuojamą sistemą. Taigi, sukurta darbo vieta sau pačiam, tapo spaudos verslu.

– Jūsų spaustuvė jau sėkmingai veikia jau ne pirmą dešimtmetį ir Jūsų užsakovai yra ne vien tik Lietuvos rinkos atstovai, tiesa?

– Taip, spaustuvė įžengė į trečią dešimtį ir mes atšventėme dvidešimtą gimtadienį. Per visą laikotarpį klientai kito, kaip ir mūsų teikiamos paslaugos. Pradėjome nuo mažų savadarbių spausdinimo staklių, spausdinome vizitines korteles 20 kv. metrų pusrūsyje, o dabar mus vienija per 200 darbuotojų, gamyboje naudojame šiuolaikišką spausdinimo techniką bei dirbame su didžiausiomis pasaulyje leidyklomis ir media grupėmis. Klientai, kurie daugiau nei 70% sudaro ne Lietuvos rinkos – visi jie unikalūs ir sunku būtų įvardinti vieną.

Pirmieji bandymai dirbti su užsienio klientais prasidėjo 2006 metais, o 2007 metais į mus kreipėsi Lietuvos konsulas Norvegijoje, kuris tuo metu padėjo vienai agentūrai ieškoti tinkamos spaustuvės Lietuvoje. Kiek buvo jaudulio ir noro tapti ta vienintele, išrinktąja spaustuve. Mums pavyko – įvertino geriausiai iš visų to meto spaustuvių, dėl to bendradarbiavimas tęsiasi iki šiol.

Nuo 2008 iki 2015 metų turėjome biurą Maskvoje ir spausdinome knygas Rusijos leidėjams, jie tikrai kitokie. Dabar man tai kelia šypseną. Pamenu, gavome užsakymą iš vieno oligarcho jo knygų klubui. Klientas mūsų spaustuvę, kadangi mes iš Lietuvos, pasirinko pagal knygos pavadinimą „Skandinavskije skazki“. Knyga turėjo būti inkrustuota gintaru, siuvinėta aukso siūlais ir papuošta visokiomis įmantrybėmis, kurių mes nebuvome iki tol gaminę. Knyga gavosi išties nereali, kaip ir jos pardavimo kaina Maskvoje – penki tūkstančiai dolerių.

– Koks patarimas būtų tiems verslininkams, kurie tik pradeda savo verslą, kokia Jūsų sėkmės formulė?

– Sėkmės formulė? Sėkmė kiekvienam suprantama savaip – yra individuali, asmeniška. Vieno verslo sėkmės nereiktų lyginti su kitų, nes tai gali atnešti nusivylimą, jei kas nors vis dar nepavyksta ar pasipūtimą, jei viskas puikiai klojasi.

Visada prisimenu posakį „taip visada nebus“ – prisimenu, kai mums sunku, prisimenu ir tada, kai mums labai sekasi. Mano supratimu, labai svarbu atrasti savo vietą ir atsakyti sau pačiam į klausimą, kur turiu būti? Ar esu ten, kur noriu būti? Kas atneša pasitenkinimą ir džiaugsmą? Sėkmė neatsiranda čia ir dabar, be jokių pastangų. Visi nori sėkmės, bet ne visi jos nori siekti. Suvokiu verslą kaip ilgą kelią, kaip maratono, o ne sprinto distanciją, kurioje tenka susidurti su įvairiausias iššūkiais, laimėjimais, nusivylimais bei džiaugsmais, nepaleidžiant iš akių tikslo – aukščiausio meistriškumo, kurio link mes judame. Taigi sėkmingas esi tiek, kiek pats nori būti.

– Lankantis Jūsų biure, tvyro labai jauki nuotaika tarp darbuotojų, ar tai vienas iš jūsų darbo kriterijų?

– Norisi, kad pas mus dirbti būtų gera ir darbuotojai norėtų eiti kartu ilgus metus. Tai nemažas iššūkis. Gera darbo atmosfera – siekiamybė, tačiau puikūs rezultatai, taip pat, ne paskutinėje vietoje. Stengiamės rasti balansą – sukurti betarpišką atmosferą tarp darbuotojų, tačiau užtikrinti profesionalų klientų aptarnavimą.

– Prie kokių žinomiausių lietuviškų leidinių Jūsų spaustuvė yra prisidėjusi?

– Spaustuvė dažnai lieka nepastebėta, mes ta proceso grandis, kuri atlieka darbą – atspausdina ir įriša popierinę knygą. Mūsų šūkis: vieta, kur gimsta knygos. Esame tie, kurie paleidžiame knygas į gyvenimą ir neretai apima begalinis džiaugsmas, kad visos žymiausių Lietuvos žmonių knygos „gimsta“ BALTO print spaustuvėje: jo ekscelencijos prezidento Valdo Adamkaus, Lietuvos laidų vedėjos, žurnalistės Beatos Nicholson, lietuvių žurnalisto, rašytojo bei laidų vedėjo Algimanto Čekuolio, lenktynininko Benedikto Vanago, madų dizainerio Juozo Statkevičiaus, rašytojo Juozo Erlicko, dailės istorikės dr. Kristinos Sabaliauskaitės, olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos, stilistės Agnės Jegelavičiūtės, menininkų Tado Gutausko ir Audriaus Gražio, knygų dailininkės Birutės Žilytės ir daugelio kitų iškilių Lietuvos žmonių.

Prisimenu, kai spausdinome vieną jo ekscelencijos prezidento Valdo Adamkaus knygų, kai jau knygos spausdinimo metu, o vėliau dar kelis kartus ir vėlesniuose knygos gamybos proceso etapuose, reikėjo keisti – vis didinti tiražą, nes knygos populiarumas ir poreikis augo knygai dar net nepasiekus knygynų lentynų. Tokios akimirkos pačios nuostabiausios – būti įdomių ir naujausių įvykių sūkuryje bei vienu iš įvykių dalyvių.

– Žinome, jog ant Jūsų sienos, tiesiog netelpa visi apdovanojimai, kiek Jūs jų esate gavę, bet gal turite keltą reikšmingiausių apdovanojimų?

– Kiekvienas apdovanojimas labai svarbus, nes tą akimirką suvoki, kad tai yra nueitos kelio atkarpos, „BALTO print“ darbuotojų įdėtų pastangų ir pasiekto rezultato įvertinimas. Paskutinis apdovanojimas labiausiai jaudinantis – Lietuvos pramonininkų konfederacija įteikė „Profesijos riterio“ apdovanojimą. Tai pirmas apdovanojimas, kurį gavau asmeniškai.

– Kokie būsimi ateities projektai laukia BALTO print?

– Šiandien BALTO print yra ne tik spaustuvė teikianti spaudos paslaugas leidėjams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, bet ir sėkmingai tradicinį spausdinimą jungianti su informacinių technologijų sprendimais. Jau kelinti metai plečiame savo sukurtą personalizuotą fotoknygų platformą „Zoombook“, ji veikia trijose Baltijos valstybėse bei Europoje. Šias metais pradėjome projekto Knygynas.lt įgyvendinimą ir sieksime, kad šis mūsų projektas taptų patraukliausia vieta knygų mylėtojams. Jau turime konkrečių planų 2017 metams, kurie pateiks staigmenų tiems, kurie yra neabejingi knygoms.

– Ko palinkėtumėt sau ir BALTO print?

– Mes esame gamintojai ir priklausome nuo išleidžiamų knygų pavadinimų skaičiaus bei tiražų dydžio. Linkiu, kad BALTO print spausdintų vis daugiau lietuviškų knygų, nes tai reikštų platesnį skaitytojų ratą Lietuvoje, didesnį dėmesį išsilavinimui ir kultūrai. Norėčiau, kad Lietuva būtų labiausiai skaitančių valstybių tarpe. Mums linkiu būti inovatyviems, nepailstantiems keistis ir nuolat judantiems pirmyn – savo sėkmės link.

 „15min kultūra“